Siekiant pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, siūloma leisti sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) nesudariusių įstaigų gydytojams išrašyti pacientams kompensuojamuosius vaistus ir siuntimus valstybės lėšomis apmokamoms paslaugoms.
Kitaip sakant, tai privačioms gydymo įstaigos suteiktų teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamų tiek gydytojų specialistų konsultacijoms, tiek gydymui stacionare ar kitoms paslaugoms.
Tai numatančias įstatymų pataisas įregistravusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė, konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad siūlomas reguliavimas leistų sumažinti pacientų eiles, skatintų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.
„Manau, kad tai yra labai reikalingas ir prasmingas dalykas. Tai svarbu eilių mažinimui, kad pacientas, kuris, beje, pats, o ne ligonių kasos, susimoka už paslaugą, gautų ją visą – jei reikia, siuntimą aukštesnio lygio specialistui arba kompensuojamą vaistą“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
„Visiška nesąmonė ir paciento kelio apsunkinimas“
Seimo narė priminė, kad šiuo metu situacija yra tokia, kad visos valstybinės įstaigos turi sutartį su valstybine ligonių karta, dalis privačių įstaigų taip pat turi sutartį su valstybine ligonių kasa, dalis jų – tik tam tikroms paslaugoms. Jei sutarties nėra, tuomet atėjęs ir su siuntimu, pacientas moka iš savo kišenės.
„Bet problema yra ta, kad iš tos įstaigos, kuri neturi sutarties su valstybine ligonių kasa, specialistas negali išrašyti siuntimo kitam specialistui. Taigi pacientui vėl tenka grįžti pas šeimos gydytoją ir prašyti siuntimo, eiti pas specialistą, kuris turi sutartį su ligonių kasa.
Kaip ir su kompensuojamaisiais vaistais. Tarkime, dažna situacija – žmogus apsilankė pas kardiologą dėl spaudimo, dokumentuojami vaistai, kurie reikalingi pacientui, bet kompensuojamojo vaisto išrašyti negali, nepaisant to, kad gal spaudimo vaistus reikia vartoti ilgą laiką. Tai, mano supratimu, atrodo visiška nesąmonė, ir tiesiog paciento kelios apsunkinimas“, – komentavo J. Sejonienė.
Specialisto kompetencija, dirba jis privačioje ar valstybinėje gydymo įstaigoje, juk niekaip nesikeičia ir nenukenčia.
Be to, ji pridūrė, kad tiek viešosiose, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai privalo turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją. Galiojančią licenciją turi turėti ir tiek valstybinės, tiek privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl, jos manymu, nėra pagrindo diferencijuoti gydytojų teisių ir pacientų galimybių priklausomai nuo įstaigos sudarytos ar nesudarytos sutarties su valstybine ligonių kasa (VLK).
„Tik tiek, kad įstaiga gali neturėti sutarties su ligonių kasa, tai yra nenaudoja Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, bet dėl to specialisto kompetencija juk niekaip nesikeičia ir nenukenčia“, – sakė J. Sejonienė.
Įstatymas jau buvo vetuotas prezidento
Portalas tv3.lt primena, kad tai – ne pirmas bandymas leisti gydytojams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su VLK, ar nesudariusios, būtų sudarytos vienodos sąlygos išrašyti pacientams vaistus ir siuntimus.
Prieš metus Seimui priėmus tokį įstatymo projektą, prezidentas jį vetavo. Tuo metu nustatyta, kad siūlomos teisės akto nuostatos kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai ir gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad nekontroliuojamas privačiose gydymo įstaigose išduotų siuntimų skaičius, labai tikėtina, išbalansuotų pačią sistemą – ypač sveikatos sistemos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą.
J. Sejonienės aiškinimu, įstatymas buvo vetuotas dėl to, nes kažkodėl nuspręsta jį priimti ne su visais lydinčiais teisės aktais, kuriais kontrolės mechanizmai ir buvo numatyti.
„Aš suprantu, kodėl prezidentas vetavo, bet nelabai suprantu Seimo, kurie iš viso paketo vieną įstatymą priėmė, o kitų – ne. O ten tikrai buvo numatyti ir kontrolės mechanizmai, visiškai sutinku, kad jų reikia“, – portalui tv3.lt komentavo ji.
Seimo narė pabrėžė, kad iš naujo registruotu įstatymu taip pat siūloma numatyti ir mechanizmą, kuris padėtų išvengti rizikos dėl galimo neskaidraus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo.
Pasak jos, VLK būtų nustatyta pareiga prižiūrėti ir kontroliuoti šių siuntimų bei receptų išdavimo teisėtumą. Įstaigoms neteisėtai juos išrašius atsirastų prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.
Tiesa, parlamentarė neslėpė nuogąstaujanti, kad palaikymo iš Seimo daugumos šiuo klausimu išties gali pritrūkti. „Taip, ypač socdemai, atrodo, kažkaip automatiškai reaguoja į žodį „privatus“, kad tai savaime yra kažkas blogo. Turiu to nerimo, bet kadangi matau to prasmę, kad šeimos gydytojams mažėtų krūvis, neateitų žmogus, kuris jau yra specialisto konsultuotas ir ateina tiktai dėl siuntimo“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Bijo, kad tik dar susilpnintų viešąjį sektorių
Seimo SRK narė socialdemokratė Orinta Leiputė sutiko, kad diskusijos šiuo klausimu galimos, bet vis įžvelgė rizikų dar susilpninti viešąjį sektorių.
„Vis tik visus klausimus sveikatos sektoriuje reikėtų spręsti kompleksiškai. Jei šiandien turime didžiulį medikų nutekėjimą į privatų sektorių, tokio projekto priėmimas dar labiau paskatintų viešojo sektoriaus silpninimą.
„Pacientas yra baudžiamas už tai, kad jis kreipėsi į privačią gydymo įstaigą ir jis verčiamas sumokėti ir už konsultaciją, ir už gydymą“, – sakė A. Gerliakienė.
Kadangi nėra numatytas nei normalus kontrolės mechanizmas, tai yra valstybės lėšos, negalime su jais elgtis lengva ranka. Ir dabar turime tokią situaciją, kai, pavyzdžiui, tokios procedūros kaip akių vokų plastinės operacijos pasiekė tokius skaičius, kai kyla klausimų, tai daugiau medicininis poreikis ar grožio dalykas.
Taigi, mano manymu, tos įstaigos, kurios nepriklauso Lietuvos sveikatos sistemai, nėra sudariusios sutarčių, vis tik turėtų ir tam tikrus apribojimus“, – kalbėjo ji.
Parlamentarė sutiko, kad tam tikrais atvejais tai galėtų padėti sumažinti eiles pas šeimos gydytojus, tačiau tokio klausimo individualiai spręsti negalima, reikia žiūrėti kompleksiškai.
„Pacientas yra baudžiamas, kad kreipėsi privačiai“
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu laikėsi labai aiškios pozicijos – priimtas šis įstatymo projektas leistų pagreitinti ir supaprastinti patekimą pas gydytojus, mažintų eiles.
„Labiausiai tai aktualu kalbant apie onkologiją ir tokias ligas, kurios reikalauja greito patekimo pas specialistus. Pavyzdžiui, ar tai būtų kardiologija esant kažkokioms širdies patologijoms, ar dermatologija alergijos atveju ir pan.
Tačiau iki šiol pacientas yra baudžiamas už tai, kad jis kreipėsi į privačią gydymo įstaigą ir jis verčiamas sumokėti ir už konsultaciją, ir už gydymą. Jeigu anksčiau jis turėjo susimokėti tik už pirmą konsultaciją ir pirmus tyrimus, dabar siekiama pakeisti tvarką taip, kad jis mokėtų ir už gydymą iki pat galo.
„Jei šiandien turime didžiulį medikų nutekėjimą į privatų sektorių, tokio projekto priėmimas dar labiau paskatintų viešojo sektoriaus silpninimą“, – nuogąstavo O. Leiputė.
Vadinasi, tie, kurie kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, turės už visą gydymą mokėti patys net ir pakliuvę į viešąjį sektorių. Manau, kad taip yra visiškai nusižengiama konstitucinei žmogaus teisei gauti gydymą Lietuvoje“, – komentavo ji.
Pasak A. Gerliakienės, dabartinei SAM vadovybei siekiama prioritetizuoti viešąjį sektorių pacientui visą kelią reikės nueiti dukart.
„Logika yra tokia, kad jeigu tau nustatoma patologija privačiame sektoriuje, tu vėl turi eiti pas šeimos gydytoją į viešą sektorių, gauti siuntimą. Tai jokios logikos mažinant pacientų eiles niekaip nematau, jos kaip tik yra didinamos. Be to, kuo ilgiau laukiame, tuo uždelsta liga labiau išbrangsta. O kadangi PSDF lėšos ribotos, turime labai gerai pagalvoti, kad apsimoka gydyti nepažengusias ligas“, – konstatavo LMS atstovė.
„Tie, kurie gali susimokėti, jie susimokės visada“
Nors dar anksčiau svarstant klausimą negailėta kritikos, esą galintys susimokėti už konsultaciją privačiai galės „apeiti“ eilę ir pas tam tikrus gydytojus viešajame sektoriuje patekti greičiau, pašnekovė teigė tokie svarstymai tėra bandymas apgauti pačius save.
„Tie, kurie gali susimokėti, jie susimokės visada. Tiktai jeigu dabar privačiam sektoriuje sumoka oficialiai, tai viešajame sektoriuje, norėdami apeiti eiles, jie sumokės neoficialiai.
Kadangi jau turim ilgametę patirtį neoficialių mokėjimų sveikatos sistemoje, manau, netruks sugrįžti šitas procesas, kuris bent Vilniuje tikrai buvo išskaidrėjęs, buvo vengiama imti kyšių net viešajame sektoriuje. Tai, manau, šis dalykas sugrįš su trenksmu“, – kalbėjo LMS atstovė.
Pasak A. Gerliakienės, susidaro įspūdis, kad privačioje įstaigoje dirbantis gydytojas yra sisteminis priešas. „Ne kartą kalbėta, kad pačios gydymo įstaigos yra kaltos dėl to, kad viešosiose įstaigose yra eilių. Nemanau, kad tokiu būdu kažkaip pavyktų grąžinti gydytojus dirbti į viešąjį sektorių, nes yra labai didelis skirtumas kalbant ne tik apie algas, bet ir komunikacijos kultūrą, mobingą. Nesakau, kad ten jo visai nėra, bet ženkliai mažiau. Į gydytoją, slaugytoją ten žiūrima kaip į partnerį, o ne kaip į vergą“, – konstatavo LMS valdybos pirmininkė.
Jai antrino ir Pacientų onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. Pacientų atstovė teigė, kad čia nebūtinai reikėtų kalbėti apie turtingųjų privilegiją rinktis, mat kai žmogų prispaudžia bėda, išeičių jis ieško visomis išgalėmis: „Vis tik yra numatyta teisė rinktis tiek gydymo įstaigą, tiek specialistą ir dėl sąlygų jau pats žmogus nusprendžia. Bet kalbame apie tai, kad jei jis jau vieną kartą sutiko susimokėti iš savo kišenės, kodėl toliau keliaudamas sistemoje turėtų už viską mokėti?“
Pašnekovės manymu, tinkamai reglamentavus siūloma pataisa vienareikšmiškai sumažintų eiles ir pagreitintų paciento kelią. „Siekdami greičiau gauti pagalbą ar pakliūti pas konkretų norimą specialistą, dalis žmonių susiduria su situacija, kai tam tikrai paslaugai sutarties su ligonių kasomis įstaiga neturi ar jos greičiau baigiasi.
Tada žmogus negali, pavyzdžiui, gauti siuntimo brangiam tyrimui ar kompensuojamojo vaisto, taigi turi naujai kreiptis pas šeimos gydytoją, kad jis išrašytų siuntimą specialisto konsultacijai, o jis – jau receptą ar siuntimą procedūrai. Tai yra bereikalingi dvigubi vizitai“, – konstatavo ji.
Ligonių kasos idėją palaiko
VLK vadovas Gytis Bendorius dar pernai svarstant įstatymų pataisas išreiškė pritarimą, kad siūlomas reglamentavimas padėtų mažinti eiles ir sutaupyti PSDF biudžeto pinigų, mat nereikėtų dubliuoti pacientų vizitų.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo ligonių kasų atstovai, ši pozicija nesikeičia ir šiuo metu. „Daliai pacientų tai galėtų sutrumpinti kelią iki kompensuojamų vaistų ar sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF ir sumažinti perteklinius vizitus pas šeimos gydytojus. Dalis pacientų pas šeimos gydytoją registruojasi tik dėl nemokamo siuntimo ar norėdami gauti kompensuojamųjų vaistų receptą, todėl be reikalo ilgėja eilės, eikvojamos fondo lėšos.
Esminė mūsų pozicija išlieka – svarbu, kad pacientams būtų užtikrinamas kuo patogesnis ir greitesnis kelias prie reikalingo gydymo. Suprantame ir Prezidento išsakytus argumentus dėl būtinybės užtikrinti kontrolės mechanizmus, kad nebūtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti ir bandyti apeiti nustatytą paslaugų teikimo tvarką. Jei politiniu lygmeniu būtų pritarta tokiai tvarkai, VLK stengsis užtikrinti jos įgyvendinimą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir sistemos disbalanso“, – rašoma atsiųstame komentare.
Jeigu Seimas pritartų šiai iniciatyvai, sveikatos apsaugos ministras iki šių metų pabaigos turėtų patvirtinti sutarčių, reglamentuojančių siuntimus gauti PSDF biudžeto apmokamas paslaugas ir receptų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo, standartines sąlygas.
Seimo Teisės departamento nuomone, dėl pasiūlytų projektų turėtų būti atliktas antikorupcinis vertinimas ir gauta Vyriausybės išvada.
